„Kaspersky Lab” ekspertai pastebi augantį internetinių nusikaltėlių susidomėjimą kompiuteriuose saugoma asmenine informacija - pastaraisiais metais užregistruota per 100 tūkstančių naujų Trojos arklio tipo programų (angl. Trojans). Šis skaičius, lyginant su 2006 m., išaugo net 7,5 karto.
„Trojos arkliai yra kenkėjiškos programos, kurios atlieka savavališkus veiksmus - ištrina, užblokuoja, pakeičia ar kopijuoja kompiuteryje esančius duomenis, trikdo kompiuterio ir jų tinklų darbą. Šių programų gausu - jos sudaro apie 80 proc. visų kenkėjų. Trojos arkliai gali pavogti Jūsų asmeninius ar konfidencialius duomenis ir kaip jau panaudos juos priklauso tik nuo abejotinos programišių moralės”, - kalbėjo programinės įrangos platintojo „Atviros informacinės sistemos” projektų vadovas Andrius Šaveiko.
Iš visų Trojos arklio tipo programų rūšių labiausiai išaugo vartotojų šnipinėjimui pritaikytų kenkėjų (angl. Trojan-Spy) - jų per metus padaugėjo 135 procentais. Prisijungimo vardus ir slaptažodžius vagiančių programų (angl. Trojan-PSW) skaičius per metus išaugo 94 proc., o specialiai bankų, kreditinių kortelių ar kitų finansinių sistemų prisijungimo duomenims vogti sukurtų programų padaugėjo 22 procentais.
“Kiekvieną dieną milijonai kompiuterių yra užkrečiami kenkėjiškomis programomis, kurios juos paverčia tarsi kompiuteriais-zombiais, kurie vartotojui nežinant siunčia brukalus, eikvoja kompiuterių resursus ar netgi sugadina jų techninę įrangą, - teigė Stefanas Tanase, kompiuterinių saugumo sprendimų lyderės „Kaspersky Lab” ekpertas. - Tuo pat metu įsilaužėliai gali nekliudomi prisijungti prie užkrėsto kompiuterio ir panorėję gali bet kaip naudoti juose saugomą informaciją”.
Norint užtikrinti asmeninių duomenų apsaugą „Kaspersky Lab” specialistai pataria naudotis kompleksinėmis saugumo priemonėmis. Viena iš priemonių - virtuali klaviatūra, kuri leidžia įvesti reikiamus prisijungimo duomenis nesinaudojant įprastine klaviatūra. Tai neleidžia kenkėjiškoms programoms registruoti spaudžiamų klavišų ir sužinoti vartotojų prisijungimo vardų bei slaptažodžių.
Kaspersky Lab. ekspertai aptiko naują “trojos arklį” kuris apsimeta raktų generatoriumi kompanijos asmeniniams produktams.
Paleidus užkėstą programinę bylą kaspersky.exe vartotojas iš pateikto sąrašo pasirenka pageidaujamą produktą nulaužimui. Po šios procedūros užkratas tarsi pradeda generuoti reikiamą raktą.
Iš tikrųjų netikras generatorius įdiegia ir paleidžia dvi kenksmingas programas. Viena iš jų vagia online žaidimų slaptažodžius ir legalios kompiuteryje įdiegtos programinės įrangos registracinius duomenis. Kita gi veikia kaip klaviatūros šnipas (keylogger), sekantis klaviatūra įvedamą informaciją, o taip pat kibernusikaltėliams atidaranti prieigą į užkrėstą kompiuterį.
Tokiu būdu, paleidus šį “raktų generatorių”, vartotojas užkrečia sistemą iškarto keliom kenksmingom programom ir faktiškai atiduoda jį į piktavalių rankas.
Kaspersky Lab. rekomenduoja susilaikyti nuo įtartinų bylų paleidimo, o taip pat įspėja, kad tik licencijuoti kompanijos produktai užtikrina pilnavertę apsaugą nuo informacinių grėsmių.
Daugiau informacijos galima rasti vyresniojo virusų analitiko Viačeslavo Zakorževskio dienoraštyje: www.securelist.com/ru/blog (rusų k.)
Kaspersky laboratorija aptiko pirmąjį SMS trojaną skirtą Android operacinei sistemai. Trojan-SMS.AndroidOS.FakePlayer.a kenkėjas į mobilų telefoną patenka apsimesdamas įrašų grotuvo programa. Jei vartotojas nusprendžia įdiegti, programos aplikacija “Movie Player” atsiras šalia kitų įdiegtų aplikacijų.
Kenkėjiška programa siunčia SMS į padidinto tarifo numerius. Vienos SMS kaina apie $5 Žinutės siunčiamos užslėptu rėžimu, nereikalaujant patvirtinimo iš vartotojo.
Reikia paminėti, jog diegimo metu vartotojo prašoma šiai programai leisti ištrinti arba pakeisti atminties kortelės duomenis, siusti SMS ir perskaityti duomenis apie telefoną ir jo ID. Tačiau, kaip taisyklė, instaliacijos metu rodomų pranešimų didžioji dauguma neskaito, o spaudžia iškart sekantį įdiegimo mygtuką. Tuo, kaip matome, greitai pasinaudoja piktavaliai. Prieš diegiant bet kokią naują programą rekomenduojame visada atkreipti dėmesį į pranešimus, nurodančius kokias telefono funkcijas naudos naujoji programa
Internete galima rasti daug ir įvairiausių antivirusinių programų testų. Tačiau kaip atsirinkti kurie iš jų atitinka tikrovę, o kurie ne? Apačioje pateikiame vaizdo įrašą (anglų kalba) kuris padės susigaudyti
Kaspersky Lab. išleido naują namokamo įrankio Kaspersky RescueDisk versiją. Nuo šiol kompiuterį galima paleisti ne tik iš CD/DVD disko, bet ir iš USB atmintinės.
Trumpai apie RescueDisk:
Kompiuteris paleidžiamas iš CD/DVD arba USB laikmenos. Startuoja ne Jums įprasta Windows OS, bet Linux su integruotu Kaspersky viduje. Pasileidus Linux galima parsisiųsti naujausius virusų aprašus, skenuoti ir gydyti nuo virusų kompiuterio diske esančias bylas nepaleidžiant darbinės OS (neretai virusai įsiskverbia giliai į OS ir neleidžia jų pašalinti kol veikia OS).
Šį įrankį Kaspersky rekomenduoja naudoti kai kitos priemonės (pvz.: Kaspersky AVP Tool) nepajėgia išgydyti kompiuterio.
Pastaruoju metu neretai sulaukiame skambučių iš klientų įsigijusių Kaspersky www.ebay.com arba iš kitų neoficialių šaltinių (tame tarpe ir iš lietuviškų skelbimų puslapių). Kaip taisyklė vartotojai mokėjo bent dvigubai mažiau nei licencija kainuoja oficialiuose platinimo taškuose. Visų vartotojų skundai tokie patys:
“Įsigijau licenciją, sumokėjau pinigus, bet licencija veikė vos savaitę. Dabar programa meta pranešimą: “Your licence was blacklisted”.”
Priežastys labai paprastos: ta pati licencija yra parduodama dešimtims, ar net šimtams klientų ir Kaspersky Lab. tokias licencijas blokuoja. Šiuo atveju mes niekuo negalime pagelbėti apgautiems klientams.
Perspėjame: užklupus vasaros karščiams nepraraskite budrumo ir neužkibkite ant sukčių kabliuko! Rekomenduojame pirkti tik iš patikimų pardavėjų, turinčių teigiamų rekomendacijų, arba oficialių partnerių. Ir nepamirškite auksinės taisyklės: “Nemokamas (arba daug pigesnis) sūris būna tik pelėkautuose!”
Norite sužinoti ar jūsų kompiuterio apsauga tikrai patikima? Mes tam turime puikų, visiškai nemokamą įrankį, kurio pagalba nesunkiai patikrinsite ar kompiuteris neapkrėstas. Bet kokie rasti kenkėjai bus sėkmingai neutralizuoti.
Pastebėjome, jog internete smarkiai daugėja sukčių siūlančių įsigyti netikras antivirusines programas. Netikrosios savo išvaizda labai panašios į žinomiausių gamintojų produktus. Pažiūrėkite patys, ar nieko neprimena?
O kaip jums šita? Į ką panaši?
O štai dar keletas. Pažinote?
Taigi, bukite atsargūs, nepakliūkite sukčiams į rankas sumokėdami pinigus už nieką.
